Mūsų vidinį pasaulį apibūdina ne tai, kaip jaučiamės patyrusios sėkmę, o tai, ką sakome sau, kai suklystame. Ar gebame atjausti save? O gal užsiimame saviplaka?
Šiandien noriu pakalbėti apie perfekcionizmą – iš kur jis kyla, kaip pasireiškia ne tik gyvenime, bet ir jogoje, kodėl jis mums labiau kenkia, nei padeda, ir kaip padėti sau išgyti nuo kraštutinio tobulumo vaikymosi.
IŠ KUR KYLA PERFEKCIONIZMAS?
Didelė dalis žmonių perfekcionizmą sieja su profesine veikla, dažnai tam priskirdami teigiamų savybių. Tarsi perfekcionizmas būtų būtina sąlyga kopti karjeros laiptais, išlikti konkurencingu rinkoje, įveikti varžovus ir veikti nepaisant didelės įtampos.
Deja, perfekcionizmas nėra tai, ką mes galime valdyti, prireikus įjungti ar išjungti. Todėl savybės, kurios būdingos darbe, taip pat veikia mūsų elgesį ir reakcijas kitose srityse.
Verta paklausti savęs, iš kur kyla noras būti pripažinta, pamatyta, įvertinta? Kas nutiks, jei suklysi, jei pasirodysi ne tokia gera, kokia trokšti būti? Kokį baisiausią scenarijų piešia vaizduotė? Kada nusprendei, kad klaidos draudžiamos? Kokius lūkesčius sau atsinešėte iš vaikystės? Ar pasiekimai mokykloje, užklasinėje veikloje, namų ruošoje padėdavo atkreipti tėvų dėmesį? O gal meilės sulaukdavai tik tada, kai atitikai geros mergaitės vaidmenį?
KOKIE PERFEKCIONIZMO PAVOJAI?
„Pavojinga būti įsitikinusiai, kad jei kas nors nėra tobula, vadinasi, apskritai nėra gerai (pavyzdžiui, jei manote, kad padarius vieną klaidą viskas sugrius), ir jausti kitų žmonių spaudimą, kad viskas būtų atlikta sėkmingai, kad ir ką darytumėte. Toks perfekcionizmas susijęs su depresija, nerimu, valgymo sutrikimais, negatyviais santykiais ir bejėgiškumo jausmu“, – teigia knygos „Perdegimas“ autorės Emily Nagoski ir Amelia Nagoski.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad perfekcionizmas padeda pasiekti daugiau. Tačiau ar kaina, kurią sumokame už tobulumo siekį, nėra per didelė? Ką sako mūsų kūnas? Ar nejuntame tokių perspėjančių ženklų kaip lėtinis nuovargis, nemiga, nerimas ar panikos atakos, emocinis persivalgymas, dažni peršalimai ar net rimtesnės ligos?
Galų gale, ar pavyksta pasidžiaugti ne tik rezultatu, bet ir procesu? O gal pastebime, kad baimė suklysti ir padaryti vidutiniškai neleidžia išbandyti kažko naujo, pavyzdžiui, stabdo nuo naujų projektų, kuriuose dar trūksta patirties?
Pastangos atlikti darbus gerai yra natūralu ir sveikintina, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, ar skiriama pakankamai laiko poilsiui, ar leidžiama sau klysti, ar sau keliami reikalavimai yra realūs, įgyvendinami, lankstūs. Gyvenimas neturi priminti bėgimo takelio. Būk nuoširdi sau ir pajausk, ar gebi priimti savo netobulumą.
KO MOKOMĖS JOGOJE?
Mokytis priimti save netobulą nėra lengva, todėl labai svarbu tai daryti palaikančioje aplinkoje. Net jei perfekcionizmas labiausiai kiša koją tarkim profesinėje srityje, pradėti pokyčius galima ir jogos treniruotėse. Svarbu žinoti, kad viskas, ką mes patiriame, suvokiame ir atrandame keičia mūsų gyvenimą kaip visumą.
Jogos treniruočių metu mokomės sekti pojūčius, kai nepavyksta atlikti vienos iš asanų, priimti esamus gebėjimus ir judėti taip, kaip tuo metu geriausiai pavyksta. Jogoje nereikia veidrodžių, nereikia lygintis su kitomis, kad jaustume save. Mums svarbu priimti save netobulą, patirti laisvę klysti, o ne puoselėti kaustantį idealizmą.
KAIP ATRADIMAI JOGOJE KEIČIA KITAS SRITIS?
Joga yra daugiau nei tempimo pratimai ar lankstumo treniravimas. Tai dėmesys savo kūnui, mokymasis pajausti judėjimo džiaugsmą, pastangos atkurti proto ir kūno ryšį, nusileisti iš gyvenimo vien galvoje į darnų savęs kaip visumos pojūtį.
Nėra svarbu ar tai joga pradedantiesiems, ar joga pažengusiems – mokytis būti akimirkoje, pajausti save čia ir dabar, mėgautis procesu ir švelniai judėti per pokyčius. Joga yra mokymasis priimti netobulą gyvenimą – tokį, koks jis šiuo metu yra. Išbūti nepatogume, įsiklausyti, kaip tame jaučiasi kūnas, netgi pamėgti netobulus dalykus, nes tai ir yra tikras gyvenimas.
Pastebiu, kad tada, kai pasikeičia savęs priėmimas ant jogos kilimėlio, keičiasi ir kasdiena, darbai, santykiai su savimi ir aplinkiniais. Tos, kurios siekė greitų rezultatų, ilgainiui atranda proceso malonumą. Pradeda vertinti ne gebėjimą padaryti špagatą ar sudėtingą asaną, o savijautą tą dieną po užsiėmimo.
Jei ir tau svarbu kūno ir dvasios lankstumas, jeigu ieškai palaikančios erdvės, kurioje gera pažinti savo kūną, kur nebaisu klysti ir nereikia lyginti savęs su kitais, laukiu tavęs treniruotėse. Susitinkame susipažinti ar tęsti draugystę su joga Kalniečiuose, Kaune arba online treniruotėse ten ir tada, kada tau patogiausia.
Comentários